Seniai norėjau iškepti natūralų, neprigrūstą įvairiausių konservantų, stabilizatorių ir t. t.., batoną. Tad vieną vakarą, nors ir labai pavargusi buvau, pasiryžau savo misiją įvykdyti. Galiausiai suvokiau, kad be reikalo taip ilgai atidėliojau šio kvapnaus, minkštutėlio ir skanutėlio dalyko gamybą...

Vienintelis dalykas pro kurį negaliu praeiti parduotuvėse – sūreliai. Jų reikia daug ir kasdien! Visi žinom, kiek ten kalorijų, riebalų ir t. t. Na, bet, rodos, tokia mažytė nuodėmė su kava negali labai pakenkti. Kai atradau sūrelių receptą, iškart supratau, kad jis prasibrauna pro visus esančius eilėje ir bus gaminamas „pirmu reisu“!

Yra tokių patiekalų, kurie labai primena vaikystę. Kad ir šios varškinės skarelės, kurias gamindavo močiutė. Jas būtinai reikėdavo užgerti pienu, o šalia galėdavai tikėtis kokios nors jaudinančios istorijos apie jaunystę Vilkijoje, apie Raudonės ponus, apie tai, kaip susipažino su seneliu...

Kai kurie dalykai visada puikiai dera tarpusavyje.

Kakava su pienu. Pienas su cinamonine bandele. Cinamonas, šokoladas ir kriaušės. Kalėdos ir spalvotos eglutės. Karis ir ryžiai. Braškės su balzaminiu actu. Lietus, skėtis ir guminiai batai.

Štai stovi jis, žmogus iš praeities, su kuriuo susidūrei kaktomuša prekybos centre. Žmogus, kurio nematei… penkerius, dešimt metų..? Žmogus, apie kurį nieko negirdėjai, atrodo, tūkstančius dienų ir naktų, stovi priešais. Ne, jūsų nesiejo meilė, ne. Greičiau draugystė, simpatija, apibarstyta obuolių pyrago trupiniais vidurnaktį... Mintyse imi svarstyti, kodėl būtent šiandien, kodėl tada, kai štai stovi sau išsitaršiusiais plaukais ir neapgalvotai apsirengusi..?

Karpio gabaliukai su sezamo sėklomis